{"id":7333,"date":"2024-09-13T13:15:15","date_gmt":"2024-09-13T13:15:15","guid":{"rendered":"https:\/\/focus-project.eu\/rysys-tarp-nerimo-del-kalbu-mokymosi-ir-kalbu-mokymosi-sunkumu\/"},"modified":"2025-02-27T10:07:46","modified_gmt":"2025-02-27T10:07:46","slug":"rysys-tarp-nerimo-del-kalbu-mokymosi-ir-kalbu-mokymosi-sunkumu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/rysys-tarp-nerimo-del-kalbu-mokymosi-ir-kalbu-mokymosi-sunkumu\/","title":{"rendered":"Ry\u0161ys tarp nerimo d\u0117l kalb\u0173 mokymosi ir kalb\u0173 mokymosi sunkum\u0173"},"content":{"rendered":"<p><strong>Tiriama \u0161alis: SUOMIJA<\/strong><\/p>\n<p><strong>Pagrindin\u0117 sritis: LD IR NERIMAS<\/strong><\/p>\n<p><strong>Mokymosi sunkum\u0173 tipas, kuriam skirta atvejo analiz\u0117<\/strong><\/p>\n<ul>\n<li>Socialiniai ar emociniai sunkumai<\/li>\n<\/ul>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Atvejo analiz\u0117s tikslai ir u\u017edaviniai<\/strong><\/p>\n<p>Pasak MacIntyre (kaip cituota D\u00f6rnyei, 2005: 200) kalbos nerimas yra neigiama emocin\u0117 patirtis, kai mokomasi ar vartojama u\u017esienio kalba. Stresas, nervingumas ir netikrumas yra \u012fprasti jausmai, susij\u0119 su kalbos mokymosi nerimu. Kalbos nerimas apibr\u0117\u017eiamas kaip &#8222;\u012ftampos ir baim\u0117s jausmas, konkre\u010diai susij\u0119s su antrosios kalbos kontekstais, \u012fskaitant kalb\u0117jim\u0105, klausym\u0105 ir mokym\u0105si&#8221; (MacIntyre ir Gardner, 1994: 284). Pavyzd\u017eiui, viena i\u0161 da\u017eniausiai pasitaikan\u010di\u0173 situacij\u0173, kai \u017emon\u0117s jau\u010dia nerim\u0105, yra tada, kai jiems reikia pasirodyti prie\u0161 kitus (Ellis, 1992). Kalbos nerimas laikomas socialiniu nerimu, nes jis da\u017eniausiai atsiranda socialin\u0117se ir komunikacin\u0117se situacijose (MacIntyre, 1995).<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Trumpas atvejo analiz\u0117s apra\u0161ymas\u00a0 <\/strong><\/p>\n<p>Sunkumai mokantis kalb\u0173 gali b\u016bti susij\u0119, pavyzd\u017eiui, su skaitymu, ra\u0161ymu, klausymu ir kalb\u0117jimu. Gali kilti problem\u0173 d\u0117l \u017eodyno, sunkum\u0173 ie\u0161kant \u017eod\u017ei\u0173 ir apdorojant tekstus, taip pat sunkum\u0173 klausantis supratimo (Westwood, 2001). Be to, \u017emogus gali tur\u0117ti prastus \u012fsiminimo \u012fg\u016bd\u017eius arba tur\u0117ti nerim\u0105 klas\u0117je, kuris turi \u012ftakos j\u0173 akademiniams rezultatams (Otanjac, 2016). Sunkumus \u0161iose kalb\u0173 mokymosi srityse galima lengvai sumai\u0161yti su kalb\u0173 mokymosi sutrikimais, pavyzd\u017eiui, disleksija. Tarp sunkum\u0173 ir negali\u0173 yra plona riba, d\u0117l kurios sunku juos apibr\u0117\u017eti.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>3 Pagrindiniai mokymosi principai, kurie buvo naudojami \u0161iame atvejo tyrime, siekiant pad\u0117ti besimokantiesiems, turintiems mokymosi sunkum\u0173<\/strong><\/p>\n<ol>\n<li>Ai\u0161kiai pa\u017eym\u0117kite \u012frang\u0105, \u012frankius ir med\u017eiagas bei naudokite spalv\u0173 kodavim\u0105.<\/li>\n<\/ol>\n<p>2.Apsvarstykite alternatyvias veiklas \/ pratimus, kuriuos mokiniui galima panaudoti su ma\u017eiau sunkum\u0173, i\u0161laikant tuos pa\u010dius ar pana\u0161ius mokymosi tikslus.<\/p>\n<ol start=\"3\">\n<li>Per\u017ei\u016br\u0117kite atitinkam\u0105 med\u017eiag\u0105, per\u017ei\u016br\u0117kite pristatom\u0105 med\u017eiag\u0105, pristatykite nauj\u0105 med\u017eiag\u0105 ir apibendrinkite k\u0105 tik pateikt\u0105 med\u017eiag\u0105.<\/li>\n<\/ol>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Strategijos, naudojamos kaip atvejo tyrimo dalis<\/strong><\/p>\n<p>Kitas:<\/p>\n<ul>\n<li>Paskirkite bendraam\u017ei\u0173 korepetitori\u0173 arba paskirkite student\u0105 \u012f studij\u0173 grup\u0119.<\/li>\n<li>Leiskite mokiniui naudotis magnetofonu.<\/li>\n<li>Naudokite konkre\u010di\u0105 kalb\u0105 ir valstyb\u0117s l\u016bkes\u010dius.<\/li>\n<\/ul>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Rezultatai ir poveikis <\/strong><\/p>\n<p>Apklausa ap\u0117m\u0117 atvirus klausimus, kuriuose mokiniai gal\u0117jo savais \u017eod\u017eiais paai\u0161kinti, kod\u0117l jie jau\u010dia nerim\u0105 \u0161iose skirtingose situacijose. Kalb\u0117jimas angli\u0161kai prie\u0161 klas\u0119 buvo pamin\u0117tas kelis kartus. Tokiose situacijose baim\u0117 suklysti yra pagrindin\u0117 nerimo prie\u017eastis. \u0160ios klaidos apima gramatines klaidas ir tarimo klaidas. Be to, studentai patiria spaudim\u0105, kai \u017eino, kad kiti klausosi. Tada jie pradeda dom\u0117tis, k\u0105 j\u0173 bendraam\u017eiai pagalvos apie juos ir j\u0173 kalbos \u012fg\u016bd\u017eius. Kaip min\u0117ta anks\u010diau, kalbos nerimas yra da\u017enas atliekant prie\u0161 kitus \u017emones. Tokiose situacijose studentai da\u017eniausiai bijo kit\u0173 student\u0173 neigiamos nuomon\u0117s, neteising\u0173 atsakym\u0173 pateikimo ar juoko.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Kod\u0117l \u0161is atvejo tyrimas gali b\u016bti naudingas projekto tyrimams?<\/strong><\/p>\n<p>\u012edomu tai, kad ry\u0161ys tarp nerimo pamok\u0173 metu ir mokymosi sunkum\u0173 n\u0117ra ai\u0161kiai parodytas rezultatuose. Mokini\u0173 buvo klausiama, ar jei jie patiria sunkum\u0173 mokydamiesi angl\u0173 kalbos, ar tai padidina j\u0173 nerim\u0105 klas\u0117je. 40% respondent\u0173 pamin\u0117jo, kad sunkum\u0173 patyrimas niekada nepadidina nerimo (5 pav.). Tik 8% atsak\u0117, kad tai da\u017enai padidina nerim\u0105, o 12% atsak\u0117, kad tai beveik visada padidina nerim\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Perkeliamumas<\/strong><\/p>\n<p>Reikia tur\u0117ti psichikos sveikatos specialistus, ypa\u010d mokyklose, kad b\u016bt\u0173 i\u0161vengta toki\u0173 intensyvaus nerimo situacij\u0173, kad juos nuramint\u0173.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>I\u0161tekliai, naudojami kaip atvejo tyrimo dalis<\/strong><\/p>\n<p>Rezultatai parod\u0117, kad dauguma mokini\u0173 klas\u0117je patiria nerim\u0105, kai jiems reikia kalb\u0117ti prie\u0161 savo bendraam\u017eius ar prie\u0161 mokytoj\u0105. Baim\u0117 sug\u0117dinti save pasakant k\u0105 nors neteisingai ar neteisingai i\u0161tariant \u017eod\u017eius yra da\u017eniausia nerimo prie\u017eastis. Daugelis student\u0173 buvo susir\u016bpin\u0119 d\u0117l kit\u0173 student\u0173 nuomon\u0117s. Lengviau kalb\u0117ti angli\u0161kai ma\u017eose grup\u0117se ar poromis, nes ne tiek daug klausosi. Taigi ma\u017eesn\u0117se grup\u0117se nes\u0117km\u0117s baim\u0117 n\u0117ra tokia didel\u0117. Be to, \u0161ios situacijos paprastai yra labiau \u0161nekamosios, kai visi turi kalb\u0117ti. Tuo tarpu, kai vienas kalba prie\u0161 klas\u0119 arba atsako \u012f mokytojo klausim\u0105 garsiai, kiti klausosi ir sutelkia d\u0117mes\u012f tik \u012f vien\u0105 asmen\u012f.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Kritiniai klausimai <\/strong><\/p>\n<p>Keista, bet \u0161is tyrimas parod\u0117, kad ry\u0161ys tarp kalb\u0173 mokymosi nerimo ir kalb\u0173 mokymosi sunkum\u0173 n\u0117ra toks ai\u0161kus. Dauguma respondent\u0173 min\u0117jo, kad kartais patiria nerim\u0105. Be to, jie pripa\u017e\u012fsta, ar jiems sunku mokytis angl\u0173 kalbos ir koki\u0173 sunkum\u0173. Ties\u0105 sakant, rezultatuose yra nedidelis prie\u0161taravimas. Kaip min\u0117ta analiz\u0117s dalyje, 40% student\u0173 mano, kad jei jie patiria sunkum\u0173 tam tikroje kalb\u0173 mokymosi srityje, tai nepadidina nerimo klas\u0117je. Tik 8% atsak\u0117, kad tai da\u017enai padidina nerim\u0105, o 12% atsak\u0117, kad tai beveik visada padidina nerim\u0105. Ta\u010diau rezultatai rodo, kad netikrumas d\u0117l savo kalbos \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 sukelia student\u0173 nervingum\u0105. Tada jie nerimauja, kai turi kalb\u0117ti prie\u0161 kitus. Kitaip tariant, yra ry\u0161ys tarp patirt\u0173 sunkum\u0173 ir nerimo, ta\u010diau studentai neb\u016btinai tai pastebi patys.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><strong>Bet kokios papildomos pamokos, kurias galime pasiimti i\u0161 \u0161io atvejo analiz\u0117s pavyzd\u017eio<\/strong><\/p>\n<p>Kalbant apie mokym\u0105, svarbu, kad mokytojai pripa\u017eint\u0173 situacijas, kuriose mokiniai jau\u010dia nerim\u0105, ir kokios yra to prie\u017eastys. Be to, naudinga \u017einoti, koki\u0173 kalb\u0173 mokymosi sunkum\u0173 gali tur\u0117ti studentai ir kaip \u0161ie sunkumai atsiranda. Prasminga i\u0161girsti mokini\u0173 suvokim\u0105 \u0161ia tema, nes tai gali pad\u0117ti mokytojams atsi\u017evelgti \u012f \u0161iuos veiksnius planuojant pamokas ir veikl\u0105.<\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Tiriama \u0161alis: SUOMIJA Pagrindin\u0117 sritis: LD IR NERIMAS Mokymosi sunkum\u0173 tipas, kuriam skirta atvejo analiz\u0117 Socialiniai ar emociniai sunkumai &nbsp; Atvejo analiz\u0117s tikslai ir u\u017edaviniai Pasak MacIntyre (kaip cituota D\u00f6rnyei, 2005: 200) kalbos nerimas yra neigiama emocin\u0117 patirtis, kai mokomasi ar vartojama u\u017esienio kalba. Stresas, nervingumas ir netikrumas yra \u012fprasti jausmai, susij\u0119 su kalbos mokymosi [&hellip;]<\/p>\n","protected":false},"author":8,"featured_media":5896,"comment_status":"open","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"footnotes":""},"categories":[522,514,476,517,520,511,480,525,508],"tags":[],"class_list":["post-7333","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-keliu-pojuciu-lt","category-motyvacija-lt","category-cs-assistive-technology-lt","category-rasyba-rasymas-lt","category-sekos-pratimai-apie-stiliu-rasymo-konvencijas-zodziu-pasirinkima-sintakse-ir-gramatika-lt","category-skaitymas-lt","category-specific-software-hardware-lt","category-specifines-keliu-jutimu-priemones-lt","category-zodine-kalba-lt"],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7333","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/users\/8"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7333"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7333\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7710,"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/7333\/revisions\/7710"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media\/5896"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7333"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7333"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/focus-project.eu\/lt\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7333"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}